Užburta biblioteka | Frejos istorija
Aš Frėja. Užaugau stebėdama žmones – pro langus, nuo stogo kraigo, kartais susirangius ant palangės. Man visada buvo įdomu, kuo jie gyvena: kodėl vieną vakarą juokiasi, o kitą ilgai žiūri į snaiges. Esu smalsi, bet ir truputį užsisvajojusi – kartais taip įsiklausau į lietų ar seku žvaigždę, kad pamirštu, kur buvau nusprendusi eiti.
Augdama supratau, kad namų šviesa slypi ne vien languose. Ji – puodelyje, kurį kažkas paruošė kitam, apkabinime po sunkios dienos, dovanoje, bylojančioje „aš apie tave galvojau“. Man patinka pastebėti tokius mažus dalykus. Atrodo, kiekvienas jų palieka danguje po žvaigždę.
Vieną žiemos vakarą tokia švieselė nuvedė mane prie mažų durelių, pasislėpusių už senos knygų lentynos. Taip atradau Užburtą biblioteką. Ji atsiveria artėjant Kalėdoms, kai jos lentynos prisipildo naujų istorijų, laukiančių savo skaitytojų. Nuo tada padedu toms istorijoms rasti kelią į žmonių namus.
Šiemet noriu tave pakviesti į mažą nuotykį po savo pasaulį. Pakeliui palikau keletą savo istorijų, mažų paslapčių ir dalykų, kuriuos pati išmokau stebėdama žmones. Keliaukime kartu – pažadu, bus jauku, truputį stebuklinga ir labai smalsu. ✨
Freja 🐾


































































Klientų atsiliepimai
Atsiliepimai